Pasakykite, kad kažkas rado investuotoją internete, Mokykloms ir baseinui atnaujinti ieško investuotojo


Mes naikiname savo fabrikus ir sukuriame išskirtines sąlygas užsieniečiams, atleidžiame nuo mokesčių ar net primokame, kad jie ateitų. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Pranešti klaidą

Kodėl užsieniečiai labiau laukiami nei mūsų verslininkai? Investicijos ne tik kuria naujas darbo vietas, bet ir formuoja papildomus biudžeto mokesčius.

Tai čia viskas būtų gerai, jeigu tai būtų normaliai reglamentuota įstatymais. Kiekviena šalis norėtų sukurti patrauklią aplinką užsienio investicijoms, kad kuo daugiau jų pritrauktų, tai yra ekonomikos garvežys, kuris ir veža. Tiesa, jūs minite atskirus atvejus.

Kokius matote mūsų regiono privalumus ir trūkumus? Turite labai daugiau puikių, sunkiai dirbančių ir norinčių pokyčių inžinerių. Vakarų Europoje to nematau, o čia jaučiu, kad žmonės nori veikti ir tai daro. Trūkumas — turite mažą šalį ir rinką, todėl reikia labai susifokusuoti į tai ką darote, turite galvoti tarptautiniu mastu.

Ir kodėl? Buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, kai nereikia mokėti vienų, kitų, trečių, ketvirtų mokesčių, o Lietuvos kad kažkas rado investuotoją internete mokėjo tuos mokesčius.

Ir vėl išsikreipė rinka, parengtus specialistus paima iš lietuviškų įmonių. Antras dalykas, vėlgi reikia žiūrėti į Lietuvos verslo aplinką. Jeigu naujai besikuriančioms vietinėms įmonėms būtų sudaromos lengvatinės sąlygos, bent jau pirmus trejus ar penkerius metus jos būtų atleidžiamos nuo pelno, žemės, turto, dar kažkokių mokesčių, kol įmonė tvirtai atsistoja ant kojų ir tampa stipri biudžeto formuotoja ir mokesčių mokėtoja, stipri žaidėja ekonomikoje, tai būtų viskas gerai.

Tai svarbu: dokumentai rėmėjui

Tačiau mes kažkodėl mylime užsienio įmones ir jiems suteikiame išskirtines sąlygas, o savo įmonėms tų lengvatų nesuteikiame, kurias iš tikrųjų reikėtų suteikti tam, kad atsirastų daugiau mokesčių mokėtojų, biudžeto formuotojų, ir iš tikrųjų išloštų visa Lietuvos ekonomika, biudžetas ir visa kita. Bet mes atiduodame būtent sukurtas infrastruktūras, tas kad kažkas rado investuotoją internete, dedančias auksinius kiaušinius.

Ir lygiai taip pat sutikčiau, kad nereikėtų atiduoti infrastruktūros įmonių ar netgi kad kažkas rado investuotoją internete privatizavimui skirtų įmonių užsienio investuotojams.

Manau, kad būtų geriau, jei vietos verslas jas paimtų.

Investuotojai, užsičiaupkite ir investuokite į lietuvių „startup’us“ | lgpf.lt

Tačiau lygiai taip pat manau, kad tinkamai vykdoma tiesioginė užsienio investicijų politika yra labai naudinga valstybei. Tiesioginių užsienio investicijų politika gali paskatinti šalyje augimą, gali paskatinti eksportą, į eksportą orientuotą gamybą. Tai pagerina valstybės finansų situaciją, prekybos balansą.

iš ko galima greičiau užsidirbti populiarios kriptovaliutų biržos

Ir lygiai taip pat reikia suprasti, kad tinkamai orientuota tiesioginių užsienio investicijų politika gali paskatinti žmogiškojo kapitalo vystymąsi ir darbo vietų kūrimą. Galėčiau palyginti, pvz. Ir kokį tai duoda iš karto impulsą universitetų vystymuisi, jaunimo ėjimui į tokias, kaip informatikos, sritis ir pan.

Visa tai labai stipriai paskatina. Tai yra sėkmingi pavyzdžiai, kurie, manau, turėtų ir toliau būti plėtojami, kai valstybė kviečia ir tikslingai ieško į žinių ekonomiką nukreiptų įmonių, veikiančių toje srityje, ir konkuruoja su kitomis pasaulio valstybėmis dėl tų įmonių atėjimo. Nes šioje vietoje yra didžiulė konkurencija.

Tačiau jei yra parduodamos ir privatizuojamos įmonės, kurios veikė iki tol, tai ką mes laimėsime, kai jas perims užsienio investuotojai? Ateis geresnė vadyba, greičiausiai kad kažkas rado investuotoją internete būti sutvarkytas tų įmonių gaminių pardavimas ir pan.

Ar eisite balsuoti antrajame Seimo rinkimų ture?

Kai mes investuojame į žmogiškąjį kapitalą, daug labiau plėtojami ir gretutiniai sektoriai, aptarnaujantys sektoriai, nes manoma, kad viena žinių ekonomikoje sukurta darbo vieta sukuria dar tris papildomas gretutines darbo vietas jau vietiniame sektoriuje.

Tai visa tai yra gėris. Ir tokių rajonų Lietuvoje ne vienas, kur vietos verslininkai beveik viską valdo. Jeigu kalbame apie ekonomiką ir visuotinį gėrį, tai mums tokių vietos verslininkų nereikia. Geriau jau tegul ateina užsienio verslininkas, kuris mokės litų. Tada didės pinigų masė, tada pajudės vidaus rinka ir padidės mūsų konkurencingumas.

prekyba kaip pagrindinis darbas dvejetainių parinkčių zza indikatorius

Didžiausia problema, kodėl vietinio verslo investicijos, ypač regionuose, šiandien nėra skatinamos, tai mokestinė aplinka. Savivalda nesuinteresuota.

kaip geriausia uždirbti bitkoiną kur greitai, bet realiai uždirbti daug pinigų

Štai mes buvome didelėse konferencijose Telšiuose, Rokiškyje, Mažeikiuose. Merai sako: jūs čia galite kiek norite mus agituoti, bet nuo sukurtos darbo vietos, nuo vieno eksporto lito ar nuo surinkto PVM mes, sako, gi nieko negauname. Jie mokės didesnius atlyginimus, išvilios visus darbuotojus Kiekvienas miestas suinteresuotas kuo didesnėmis investicijomis ir kuo didesnėmis verslo apimtimis todėl, kad jie gauna dalį nuo turto mokesčio ir kt. Dabar rengiama tam tikra mokesčių išskaidymo sistema.

Tai nėra nauja.

Ar didėjant koronaviruso užsikrėtimų skaičiams mokyklos ir toliau turėtų dirbti kaip įprastai?

Ir dabar, kai pasakykite kažkur į užsienį, gauname viešbučio sąskaitą, ir ką mes ten matome? Ten, pasirodo, labai aiškiai išdėliota, kiek lieka miestui - proc. Ką padarė Druskininkų meras?

Įvedė pagalvės mokestį ir suformavo naują dvejetainių opcionų minimalus indėlis 100 srautą, kurį gali panaudoti savo reikmėms.

Labai svarbu jūsų sugebėjimas pasitikėti savimi, energija ir charizma. Finansavimo gavimas Finansai, finansai ir vėl finansai.

Kartais net susimąstau, kur yra proto ribos? Štai R. Meilutytė laimėjo aukso medalį pasaulio čempionate, apie Lietuvą sužinojo visas pasaulis ir iš karto vėl kalbama, kad tai pritrauks investicijas.

Laiko planavimas ir savijauta yra susiję, todėl kartais verta nusisegti laikrodį, portale psychologytoday. Anot jos, skirtingi planavimo įpročiai lemia skirtingą žmonių pasaulėžiūrą bei būdą. Tikriausiai ir jūs pažįstate bent vieną žmogų, kuris gyvena pagal laikrodį gal tai jūs pats? Šeštą keliatės, septintą — jūs jau sporto salėje, dvyliktą — pietūs, trečią — kavos pertraukėlė, lygiai penktą užtrenkiate darbo duris. Buities rūpesčiai ir vaikų priežiūros reikalai irgi tvarkomi kasdien tuo pačiu metu, pagal griežtą planą, dažnai iš anksto apgalvojus ir įvertinus visas aplinkybes, dėl kurių nuo pirminio plano gali tekti nukrypti, ar tai būtų eismo spūstys, ar keblumai statant automobilį, ar kas kita.

Pagal tokią logiką išeitų, kad Jamaika su sprinteriu U. Boltu turėtų būti klestinti valstybė. Turbūt investicijas lemia visiškai kiti dalykai?

Skubantiems

RUBAVIČIUS: Mes gyvename nepaprastai ideologizuotame pasaulyje: pilna klišių, kurios pateikiamos kaip ekonominės tiesos, kaip to mūsų pasaulio žiūros realijos ir kitokie tarsi teisingi dalykai. Sakykime, visai neseniai, manau, čia visi dalyvaujantys aktyviai veikė ir palaikė tą idėją, kad pasakykite rinka viską sutvarko, valstybę reikia atiduoti laisvai rinkai, laisvos rinkos dėsniai visus padaro laisvus ir tuoj pat ateina tas gerasis gyvenimas.

Pasirodo, kad laisvosios rinkos dėsnius labai sunku yra apčiuopti, valstybė tarsi tada visai išnyksta, o jau prakutę verslininkai puikiai suvokia, kad svarbiausias laisvosios rinkos instrumentas yra bankininkystė ir popierinių pinigų srautai, kurie valdo apskritai. Ir žmonės, o tie žmonės yra ne tiek žmonės, iš ten žiūrint, o tik darbo jėga, kuri migruoja paskui kapitalą.