Literatūra apie realius variantus. Senoji lietuvių raštija

Rašytojas J. Žilinskas apie tinkamą planetų išsirikiavimą Rašytojas Justinas Žilinskas Keturių prozos knygų autorius Justinas Žilinskas gali būti pristatomas kaip tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius arba publicistas, arba muzikantas, arba tinklaraštininkas, arba mokslo populiarintojas, arba trijų vaikų tėtis, arba… Tikriausiai prireiktų ilgos pastraipos nuosekliai aprašyti ir suskaičiuoti J.

Žilinsko darbus ir pasiekimus, jei ne viena lengvinanti aplinkybė — kalbamės apie literatūrą ir rašymą.

Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo

Be viso to, turite kalnus kitų veiklų. Smalsu sužinoti, kaip atrodo Jūsų rašymo įpročiai. Džiaugčiausi, jeigu galėčiau atskleisti kažkokius ypatingus rašymo įpročius, kad rašau, pavyzdžiui, sėdėdamas ant stogo, gurkšnodamas Contreux ir užkąsdamas šilauogėmis… Aiman, kaip jūs pastebėjote, kiti mano užsiėmimai leidžia rašyti tik tada, kai tinkamai išsirikiuoja planetos. Na, gal ne planetos — laikai ir darbai. Tad rašau priešokiais, išnaudodamas įvairius laiko susiklostymo variantus štai užvakar keliavau iš Klaipėdos literatūra apie realius variantus Vilnių traukiniu ir turėjau net 4 valandas rašymui!

Bet tikriausiai rašant priešokiais, tik tuomet, kai susiklosto palankios planetos, įgundama greitai susikoncentruoti ir persikelti į rašomo teksto pasaulį — o tai labai puiki savybė, apie kurią kai kurie, turintys kur kas daugiau laiko sykiu nemokantys jo susiplanuotigali tik pasvajoti.

Ką manote apie kūrybinį rašymą?

Ar esate kada nors vartęs vadovėlius, kuriuose knibžda patarimų ir pratimų, skirtų išmokti kurti grožinės literatūros tekstus? Neretai man būtent taip susikuria ištisos scenos, kurias paskui telieka užrašyti jeigu veikėjai staiga nepradeda protestuoti, kai jau, regis, viskas su jais aišku.

Štai ateis ruduo — vėl teks daugiau gyventi automobilyje, bus proga internete tinklalaidžių pasirankioti apie kūrybinį rašymą, ačiū už priminimą! Kaip atsiranda Jūsų personažai? Kaip gimė idėja parašyti knygą paaugliams, kuri jungtų fantastinius ir istorinius elementus apie Vilnių?

Literatūra apie realius variantus elementai… Na, kaip be jų tokiame magiškame mieste kaip Vilnius? Kokios istorinės knygos ar šaltiniai jus įkvėpė? Nesvarbu rūšis — mokslinė monografija, publicistika, romanas.

O kokios Vilniaus esamos ir dingusios vietos svarbios Jums pačiam?

Kurioms jaučiate ypatingus sentimentus? Šis klausimas visada sukelia sumaišties, nes tų vietų ne viena, ne dvi, ir kai kurios galbūt visai keistos.

Vadim Zeland - klubstudentow.lt

Man nepaprastai patinka Antano Kmieliausko Šv. Kristoforo skulptūra Šv. Mikalojaus bažnyčios kiemelyje, regis, visas tas kiemelis alsuoja pradžių pradžia, tuo pirmuoju žengimu per brastą į miestą. Didžiojoje gatvėje esančiuose rūmuose, kuriuose įsikūręs Vilniaus kolegijos menų fakultetas, yra langas, pro kurį neįprastu rakursu matosi Šv. Kazimiero bažnyčia ir jos kunigaikštiškas kupolas. Be galo norėčiau pamatyti, kaip kadaise atrodė Subačiaus vartų bastionai ne tik bastėja, bet ir patys vartai ar Trinitorių bažnyčios turtai.

Dažnai stabteliu Pamėnkalnio gatvėje ir pasigrožiu tuo laiku, kai gyvenamasis namas vis dar buvo statomas kaip unikalus meno kūrinys. Ką nors netikėto atrandu vos ne kiekviename keliavime per miestą. Ten, prieš kuriant kažką nauja, reikia su praeitimi susitaikyti.

Kalbant apie susitaikymą su praeitimi, ką manote apie atminties vietų, skirtų ankstesniems Vilniaus gyventojams, įamžinimą? Ar užtenka tiek, kiek yra? Tarkim, stovime prie Katedros varpinės, įsijungiame išmanųjį, pasukame jį link Neries ir matome ne Vrublevskio gatvę, o Žemutinės pilies sieną. Ar turite mėgstamų autorių? Ar knygelės, kurias skaitėte savo vaikystėje, skiriasi nuo tų, kurias dabar skaito Jūsų vaikai? Kita vertus, stengiuosi vaikams įsiūlyti ir savo vaikystę.

Vis netylant erzeliui dėl vyresniųjų klasių moksleiviams privalomos lietuvių literatūros autorių, maga paklausti, kokia Jūsų nuomonė jeigu teko domėtis ten esančių autorių reikalingumu? Kaip sudominti jauną žmogų literatūra apie realius variantus naujienų prekybos mokymai tokiais kaip Sarbievijus ar Maironis?

Galbūt reikėtų visai kitokių, šiuolaikiškų kūrinių? Maironiu, man regis, tai dar ne taip sunku sudominti — jo kūriniuose yra ir heroikos, ir patriotizmo, ir, pagaliau, jie lengvai įsimena, tik surask tinkamus. Čia turbūt amžina diskusija — ar tokie kūriniai leidžia pradėti pažinimą nuo šaknų, ar kaip tik užkerta pažinimo džiaugsmą prie pat šaknų.

Kokias tolimesnes skaitymo ir rašymo trajektorijas matytumėte ateityje? Vienas pažįstamas prisipažino — nuo mokyklos jam dabar link ies perskaitė gal 4 grožines knygas, užtat kas savaitę skaito po tūkstantį puslapių įvairios techninės dokumentacijos.

Man regis, tai ir yra tendencijų atspindys — skaitymas kaip pažinimo būdas, ar, kitaip tariant, žinių įsikrovimas į galvas, kol literatūra apie realius variantus niekur nesidės iki momento, kai informaciją į smegenis kelsime tiesiogiai. O skaitymas kaip kultūros elementas, matyt, suks link ankstesnių amžių tendencijų — elitizuosis, kaip ir popierinė knyga.

Na, o rašančių bus visada — juk pasakotojo profesija — viena iš seniausių, o rašytojas pirmiausia yra pasakotojas. Tad skaitymo ir rašymo ateitis man neatrodo niūri. O kokia Jūsų nuomonė apie Lietuvos rašytojų sąjungą?

Ar dvejetainiai variantai u reikalinga ir kodėl nestojate į ją?

Literatūra apie realius variantus turėti nuomonę apie dalyką, kurio per daug neišmanau ir, tiesą sakant, net nelabai žinau, ką ji veikia, išskyrus tai, kad turi leidyklą ir organizuoja renginius.

Kam mokėti už audio knygas?

Suprantu, kad iš sovietmečio vis dar driekiasi požiūris, kad rašytojas — tik tas, kuris yra Rašytojų sąjungos narys turbūt dėl to įsikūrė ir Nepriklausomų rašytojų sąjunga — man tik visada įdomu, nuo ko jie tokie nepriklausomi? Pamenu, viename straipsnyje prekybos centro principas a.

Man regis, pas mus į rašytoją vis dar žvelgiama kaip į kažkokią aukštesnę būtybę, kuri turi teisę, o gal net pareigą! Apučiui, J. Avyžiui, R. Granauskui, kaip ir tikroji Lietuvos rašytojų sąjunga. Tad į tuos statuso klausimus aš žiūriu gana ironiškai, kita vertus, tikrai neneigiu, kad Lietuvos rašytojų sąjunga buria talentingus rašto žmones.

Ir šiaip visokiausių sąjungų ir kitų organizacijų prasmę matau, kai jos, pavyzdžiui, gina savo narių interesus, suteikia jiems bendravimo erdvę ir pan. Kodėl pats nestoju?

Racionalaus pasirinkimo teorija

Ir apskritai nesu labai jau kolektyviškas žmogus — man tik patinka rašyti. Ir pabaigoje, koks netikėčiausias dalykas yra nutikęs vaikštant Vilniuje?

Bet visgi — mano netikėtumai yra labai žemiški, labai paprasti, kasdieniai ir momentiniai. Regis, ėjai pro čia dešimt kartų, bet nepastebėjai, kad ant fasado — gulbė, važiavai pro šitą namą nuo pat vaikystės, bet niekada nepastebėjai, kad keistos formos išduoda, jog tai — buvusi sinagoga, ir panašiai. Parengė Jurga Tumasonytė.