Bipolinis variantas
Manijos epizodas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Manijos epizodas dažniausiai prasideda staiga ir tęsiasi nuo keleto dienų iki kelių mėnesių. Manijos būsenos žmogus yra geros nuotaikos, viskuo patenkintas, tačiau aplinkiniams jo linksmumas gali atrodyti nenatūralus ir erzinantis. Žmogus būna energingas, turi daug planų, tačiau paprastai nesugeba jų įgyvendinti.
Bipolinis afektinis sutrikimas (maniakinė depresija). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas
Gali išleisti daug pinigų nerealiems finansiniams projektams. Jo kalba greita ir garsi. Ligonis gali kelias naktis nemiegoti ir nejausti nuovargio. Jis savimi patenkintas, greitai užmezga pažintis, leidžiasi į atsitiktinius lytinius santykiusnesaikingai pradeda vartoti alkoholinius gėrimus.
- Būdinga tiktai tai, kad kartojasi vis ir kartojasi kokia nors būsena - aiškus nuotaikos nuokrypis, kitaip tariant - afektas.
- Dvejetainiai ar turbo variantai, kurie yra geresni
- Negalima užregistruoti 24 parinkčių
- Bipolinis sutrikimas: manija ir depresija,depresija ir manija… Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Bipolinis afektinis sutrikimas — tai sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys manijos ir depresijos epizodai, kurie gali vienas kitą keisti arba atskirti normalios nuotaikos epizodus.
- Patarimai ir profilaktika Bipolinis afektinis sutrikimas maniakinė depresija priskiriama nuolatiniams afektiniams nuotaikos sutrikimams.
- Psichinės ligos - Sveikas Žmogus
- Manijos epizodas Manija — liguistai pakili nuotaika.
- Medicinos praktikoje taip pat išskiriami mišraus ligos eigos atvejai.
Ligonio apranga gali būti iššaukianti, neatitikti jo amžiaus ar situacijos. Manijos būsenos ligonis gali būti dirglus, greitai susierzinti. Manijos epizodo metu kilusios grandiozinės idėjos, dovanos, viršijančios pajamas, padidėjęs agresyvumas padaro finansinę, moralinę ir socialinę nukenčia statusas žalą, kurią patiria ir pats pacientas, ir jo artimieji. Manija skirstoma į: stipriai pasireiškiančius manijos epizodus ir hipomaniją. Depresijos epizodas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Depresijos epizodo metu ligonis skundžiasi liūdesiu, niekas jo nedomina, anksčiau mėgta veikla nebeteikia malonumo.
Jis nebeturi jėgų užsiimti net įprastiniais, kasdieniais dalykais. Ligonis jaučiasi nevykėlis, prisiima kaltę bipolinis variantas anksčiau buvusių nesėkmių. Kalba būna tyli, lėta, bipolinis variantas sukaupti dėmesį.
Ligoniai blogai miega, neturi apetito. Gyvenimas atrodo beprasmis, atsiranda minčių apie mirtį, konkretūs savižudybės planai ir bandymai.
Depresija trunka ilgiau, vidutiniškai 6 mėn. Kartais ir manijos, ir depresijos simptomai būna to paties epizodo metu arba manija ir depresija dažnai keičia viena kitą per 12 mėn.
Šiai būsenai būdingas susijaudinimas, sutrikęs miegas, apetito sutrikimai, negatyvios mintys. Epizodų pasikartojimo dažnumas ir normalios nuotaikos periodų trukmė gali būti įvairi: daugumai pacientų su kiekvienu sėkmingai išgydytu epizodu nuotaikos sutrikimų pasikartojimo dažnis mažėja ir stabilizuojasi ties 1—2 epizodais per metus.
Bipolinis variantas būklė[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Manijos ir depresijos simptomai pasireiškia vienu metu. Šiai būsenai būdingas susijaudinimas, problematiškas miegas, apetito sutrikimai, negatyvios mintys. Manijos ir depresijos epizodų trukmė ir stiprumas gali būti labai įvairūs.
Tarp šių epizodų gali būti normalios būsenos epizodas.
Sunkios depresijos ar manijos metu gali pasireikšti psichozės bipolinis variantas haliucinacijos matymas, jutimas, girdėjimas to, ko iš tiesų nėra ir iliuzijos klaidingi įsitikinimai. Bipolinio sutrikimo tipai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Išskiriami du bipolinio sutrikimo tipai: I tipo bipolinis sutrikimas, kuriam diagnozuoti reikia mažiausiai vieno manijos ar mišrios būsenos epizodo, po kurio seka bipolinis variantas ne visada ilgas depresijos epizodas. II tipo bipolinis sutrikimas, kuriam diagnozuoti reikia mažiausiai vieno didelio depresijos epizodo, po kurio seka hipomanijos bet ne manijos būsena.
Jei bipolinis variantas manija, tai bipolinis sutrikimas I.
I tipo bipolinis sutrikimas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] I tipo bipolinis sutrikimas atitinka klasikinį maniakinės-depresinės ligos apibūdinimą, kuriam diagnozuoti reikia mažiausiai vieno manijos ar mišrios būsenos epizodo, po kurio seka bet ne visada ilgas depresijos epizodas. Šiam sutrikimui būdingi pasikartojantys mažiausiai du nuotaikos ir aktyvumo kitimo bipolinis variantas, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas manija ar hipomanijaarba nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas sumažėja depresija.
Manija — viena iš dviejų pagrindinių bipolinio sutrikimo polių, jai būdinga triada — bipolinis variantas nuotaika, pagreitėjusios asociacijos, suaktyvėję judesiai. Paciento išvaizda ir psichopatologija priklauso bipolinis variantas maniakinio sindromo laipsnio.
Depresija ir nerimas. 5 patarimai, kurie padės įveikti šiuos sunkumus - Indrė Marija
Be šios dažniau pasitaikančios maniakinio sindromo psichopatologijos, gali būti ir kitų jos variantų. Pikta manija bipolinis variantas tai tokia būsena, kai greta pakilios nuotaikos pasireiškia pyktis, geri variantai, irzlumas. Pacientai būna priekabūs, su visais ginčijasi, jiems nebūdingas klasikinis maniakinis linksmumas.
Neproduktyvios manijos metu ligoniai būna linksmi, bet pasyvūs, vangūs, nenori imtis jokios veiklos. Asociacijos truputį pagreitėjusios. Manijos, kuriai bipolinis variantas stuporas, metu būna tik vienas maniakinės triados komponentas — linksma nuotaika, o mąstymas būna sulėtėjęs, judesiai prislopę. Bipolinio sutrikimo atveju pirmasis depresijos epizodas prasideda jaunesniame amžiuje, jį dažniau patiria moterys, dažnesnė energijos stoka, padidėjęs apetitas, didesnis miego poreikis, dažniau piktnaudžiaujama psichoaktyviosiomis medžiagomis, dažniau būna savižudybės mėginimai.
Esant bipoliniam sutrikimui su psichoze dažnesni nihilistinis ir nuostolio kliedesiai. Kiti bipolinio sutrikimo depresinio epizodo simptomai atitinka klasikinius depresijos požymius — nuolatinis liūdesio, nerimo, beviltiškumo jausmas, nesidomėjimas tais dalykais, kurie visada domino, kaltės, savęs nuvertinimo jausmas, sumažėjęs aktyvumas, nuolatinis nuovargio jausmas.
Vyraujantys manijos, mišrus ar depresijos epizodai gali būti apibūdinti kaip lengvi, vidutinio sunkumo ar sunkūs be psichozės ar su psichozės simptomais, dalinės ar visiškos remisijos. II tipo bipolinis sutrikimas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Jei paciento nuotaika svyruoja nuo hipomanijos iki depresijos, tai diagnozuojamas Bipolinis variantas tipo bipolinis sutrikimas.
Šis sutrikimas nustatomas rečiau, nes tiek pacientas, tiek jo šeimos nariai dažnai nelaiko hipomanijos simptomų sutrikimu.
Jie būna neryškūs ir dažniausiai trunka neilgai, o po depresijų atrodo, kad ligonis pasveiko. Kai pacientai būna hipomanijos būsenos, jų elgesyje ir išvaizdoje mažiau neadekvatumo, bet jau ir šioje būsenoje yra specifinių požymių, leidžiančių įtarti nuotaikos pasikeitimą.
Pacientai būna veiklūs, turi daug planų, stengiasi juos realizuoti. Planus, kuriems nereikia kruopštaus darbo, atidumo, ilgesnio bipolinis variantas, sugeba įgyvendinti. Būdami šios būsenos pacientai kartais sugeba išjudinti kitus žmones, bendradarbius, gana sėkmingai organizuoja daug pastangų reikalaujančias ekskursijas, susitikimus.
Gydymas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Bipolinis sutrikimas gydomas vaistais. Bet visada naudingas yra ir psichoterapinis gydymas. Jei pacientas gydomas ir psichoterapija, tuomet ligos pasikartojimo rizika yra daug mažesnė negu gydant vien medikamentais.
Optimaliausias bipolinio afektinio sutrikimo gydymo poveikis pasiekiamas, kai sudaromas individualus gydymo planas, apimantis medikamentų vartojimą, mokymą ir psichoterapiją. Medicininis gydymas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Depresijos epizodų metu ligoniai gydomi antidepresantaisslopinančiais nerimą arba padedančiais sureguliuoti miegą medikamentais. Manija gydoma nuotaikos stabilizatoriais ličio druskos ir kt. Liga linkusi kartotis, jai būdingas sezoniškumas, t.
Ligos epizodų kartojimosi išvengimui gydytojai rekomenduoja reguliariai vartoti nuotaikos stabilizatorius. Vaistai kiekvieną žmogų veikia skirtingai, tad gali užimti gana daug laiko keičiasi manijos, depresijos epizodai, o tarp jų gali būti bipolinis variantas kelerius metus besitęsiantis normalus periodas kol bus nustatyta, ar vaistas yra efektyvus konkretaus bipolinio sutrikimo gydymui.
Maniakinė depresija
Taip pat labai svarbu nustatyti optimalią geriausias efektyvumas ir mažiausi šalutiniai efektai vaisto dozę. Dvipolis sutrikimas daugiausia gydomas nuotaikos stabilizatoriais normotimikais. Vienas iš seniausiai vartojamų normotimikų — litis — smarkiai sumažina manijos simptomus, tačiau gydymas juo nepakankamai veiksmingas beveik kas antram dvipoliu sutrikimu sergančiam ligoniui. Dvipolio afektinio sutrikimo terapijai bei jo atkryčių profilaktikai daug veiksmingesnė valproinė bipolinis variantas divalproatas.
Ji itin veiksminga mišriems bipolinis variantas, greitiesiems ciklams bei depresijos fazėms gydyti. Taip pat tinka, kai yra rezistentiškumas ličiui. Nuotaikos stabilizatorių grupės[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Litis Lithium : Šis preparatas yra naudojamas gydyti tiek maniakinius, tiek depresinius epizodus.
Jo didelė dozė gali būti žalinga, todėl yra reikalingi pastovūs kraujo tyrimai. Nepageidaujamiems poveikiams priklauso troškulio jausmas, gausus šlapinamasis ir svorio priaugimas.
Antikonvulsantai Anticonvulsants : Šie medikamentai dažniausiai naudojami epilepsijai gydyti. Jiems priklauso natrio valproatas sodium valproatelamotriginas Lamotrigine ir karbamezapinas Carbamazepine. Bipolinis variantas antipsichotikai: Šie medikamentai yra dažniausiai naudojami šizofrenijai gydyti ir tokie vaistai yra Olanzapine, Quetiapine ir Risperidone. Gydymo metu būtini pakartotiniai kraujo tyrimai patikrinti, ar yra tinkama terapinė šio katijono koncentracija kraujyjenes terapinė dozė yra artima toksinei dozei.
Kai kuriuos bipolinio sutrikimo simptomus, manoma, kad sukelia fermentas inozitolio monofosfatazė, kuri skaido inozitolio monofosfatą į inozitolį ir fosfatą. Ši reakcija svarbi signalo perdavimui ir, manoma, kad sutrikdo maniakine depresija sergančių pacietų neuromediatorių pusiausvyrą.
Litis mažina noradrenalino išleidimą iš presinapsinių pūslelių ir stimuliuoja serotonino sintezę. Psichologiniai gydymo būdai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Gydant ligonius, sergančius bipoliniu afektiniu sutrikimu, iškyla daug psichosocialinio pobūdžio problemų.
Vien medikamentinis gydymas neužtikrina ilgalaikio gydymo efekto, nes ligoniai dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra linkę gydymą nutraukti pvz.
Bipolinis sutrikimas: manija ir depresija,depresija ir manija…
Jei kitos ligos labiau veikia patį pacientą, tai bipolinio sutrikimo atveju nukenčia ir bipolinis variantas ligonio esantys šeimos nariai, draugai, bendradarbiai. Todėl šiam sutrikimui naudinga taikyti šeimos psichodinaminę psichoterapiją. Šeimos terapijos metu siekiama sumažinti tarpusavio santykių įtampą, panaikinti kasdienio streso šaltinius, taip sudarant palankesnę psichologinę atmosferą ir sumažinant paūmėjimų riziką. Taip pat svarbu: pasitikėjimo bipolinis variantas lavinimas; vaidmens, atitinkančio pageidaujamą elgesį, atlikimas; probleminių situacijų įveikimo treniruotė pirmiausia problemos formulavimas, po to alternatyvų parengimas ir pačios tinkamiausios parinkimas.
Tai labai tinka pacientams, kurie nepamatuotai reaguoja į problemų sunkumus arba linkę į perdėtas ir impulsyvias reakcijas. Naudojamos technikos — afektų stebėjimas, objektų ryšių istorijos nagrinėjimas esminiais afektiniais momentais, prisirišimo stilių vertinimas, kontraperkėlimo naudojimas perkėlimo aiškinimui, sekso terapijos integravimas, darbas su sapnais ir fantazijomis, gynybinių modelių integracija, nerimo supratimas.
